Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys užima trečią vietą tarp naujai diagnozuojamų onkologinių moterų ligų – kasdien jis diagnozuojama dviem moterims. Gimdos kaklelio vėžys – antras pagal dažnį piktybinis 15-44 m. moterų navikas Europos sąjungos šalyse. Palyginti su kitomis ES šalimis, sergamumas itin aukštas, todėl apsauga nuo gimdos kaklelio vėžio susilaukia vis daugiau dėmesio. Šiai ligai būdingas didelis piktybiškumas ir aukšti mirštamumo rodikliai – kas antra išplitusiu gimdos kaklelio vėžiu susirgusi moteris miršta. Tačiau laiku pastebėjus, gimdos kaklelio vėžį įmanoma sėkmingai sustabdyti.
Svarbiausia tikrintis
Lietuvoje nuo 2004 metų vykdoma valstybės finansuojama gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kurios uždavinys – ištirti visas 25–59 metų amžiaus moteris ir nustatyti, kurios iš jų turi ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių, o tas, kurioms pokyčių bus nustatyta, pasiųsti gydytis. Taip siekiama užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžiui išsivystyti.
„Kalbant apie gimdos kaklelio vėžį itin neramina žinia, kad juo dažniausiai suserga jaunos moterys“, – pasakoja mūsų šeimos klinikos ginekologė Inga Soročkina – „Dėl šios priežasties prevencinė programa taikoma 25- 59 metų moterims, kurios pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio gali kartą per trejus metus. Procedūros tikrai nereikia bijoti, nes jos metu pirmiausia atliekamas paprastas PAP testas, t. y. moteriai atliekamas onkocitologinis gimdos kaklelio tepinėlis, kuris paskui ištiriamas mikroskopu. Taip nustatoma, ar gimdos kaklelio gleivinės ląstelėse yra ikivėžinių pokyčių. Gavus jo rezultatus gali būti atliekami kiti tyrimai, tokie kaip kolposkopija ir biopsija, kurių pagalba lengviau patvirtinama arba paneigiama diagnozė. Norint pasitikrinti, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją arba ginekologą”.
Nuo trijų iki dešimties moterų iš šimto, kurioms atlikti gimdos kaklelio tyrimai pagal programą, aptinkami pokyčiai gimdos kaklelyje, t. y. jų tyrimų rezultatai neatitinka normos. Tokiu atveju moterims rekomenduojama atlikti daugiau tyrimų – pakartoti atrankinį tyrimą, ŽPV nustatymo tyrimą, atlikti ginekologinę apžiūrą, kolposkopiją, gimdos kaklelio biopsiją. Ikivėžinių pokyčių gydymas yra nesudėtingas ir efektyvus kelias užkirsti kelią vystytis vėžiui. Iki programos atsiradimo moterims būdavo nustatomas vėlyvas, trečios ir ketvirtos stadijos, gimdos kaklelio vėžys, o pradėjus įgyvendinti prevencijos programą – dažniau diagnozuojamas ankstyvosios stadijos gimdos kaklelio vėžys ar net ikivėžiniai pakitimai, kurie yra visiškai pagydomi.
Veiksmingiausia apsaugos priemonė – skiepai
Vis dėlto Lietuvos moterų sergamumas šia sunkia liga tebėra vienas didžiausių Europoje. Vėžio registro duomenimis, mūsų šalyje kasmet diagnozuojama 400-500 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Įrodyta, kad gimdos kaklelio vėžį sukelia žmogaus papilomos virusas. Lietuvoje kas ketvirta 18-55 m. moteris infekuota didelės rizikos ŽPV tipu.
„ŽVP perduodamas nesaugių lytinių (vaginalinių, oralinių ir kt.) santykių metu, tačiau šiuo atveju žodis nesaugių traktuojamas šiek tiek kitaip nei kalbant apie riziką pastoti. Įrodyta, kad nuo ŽPV plitimo neapsaugo net prezervatyvai, nes šis virusas gali tūnoti ne tik gimdos kaklelio ar varpos gleivinėse, bet ir būti perduodamas kontakto per odą metu (manualinis – genitalinis kontaktas), taip pat kontaktiniu būdu per odą bei gleivinių mikrotraumas. Be to, šį virusą infekuota motina gali perduoti savo naujagimiui”, – teigia medikė. – „Manoma, kad egzistuoja apie 150 papilomos virusų, iš kurių 50 tipų sukelia lytinių takų pažeidimus ir pagal savo sukeliamą patologiją gali būti didelės ar mažos vėžio rizikos virusai”.
Kartu su profilaktikos programomis, skiepai nuo ŽPV yra pati veiksmingiausia priemonė, padedanti išvengti vėžio. Negana to, skiepai stipriai sumažina ŽPV infekcijas (būtent ilgalaikės infekcijos buvimas yra vėžio išsivystymo priežastis), genitalijų karputes ir ikivėžinius pakitimus gimdos kaklelyje, makšties vėžį (60-90% jo sukelia ŽPV), išorinių lytinių organų vėžį (40%) ir, aišku, jų ikivėžines būkles. Apskaičiuota, kad paskiepijus pakankamą skaičių mergaičių (80 % tam tikroje amžiaus grupėje), dalinė apsauga nuo virusų suteikiama ir neskiepytoms mergaitėms, ir berniukams – taip nutinka todėl, kad žmogaus papilomos virusą nešioja mažiau žmonių. Šiuo metu valstybės lėšomis profilaktikai skiepijamos visos 11 m. mergaitės.
Skiepyti rekomenduojama ir berniukus
Mirštamumas nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje dar gerokai per didelis, bet džiugu pranešti, kad vis daugiau dėmesio skiriama prevencinėms programoms ir informacijos apie skiepus sklaidai. Tačiau net ir sutelkus šias priemones vis dar pasiskiepija per mažai mergaičių, jau nekalbant apie berniukus. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, nėra tinkamai paruoštos ir įgyvendinamos skiepų programos berniukams, o juk berniukai kažkada taps vyrais, pagrindiniais žmogaus papilomos viruso infekcijos nešiotojais. Be to, ŽPV ir vyrams gali sukelti vėžinius susirgimus: Šis virusas tampa 45-63% varpos vėžių atvejų priežastimi, 80-91% abiejų lyčių išangės vėžio atvejų, 12-72% burnaryklės vėžio atvejų priežastimi.
Dažniausiai ŽPV užsikrėtę asmenys neturi jokių simptomų, tačiau jie infekuoti – viruso nešiotojai, t.y. virusą gali perduoti kitiems. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, ŽPV paplitimas įvairiose šalyse skirtingas ir priklauso nuo jaunimo seksualinio debiuto, seksualinių partnerių skaičiaus, lytinių santykų būdo ir kitų veiksnių. Žmogaus papilomos virusas perduodamas nesaugių lytinių santykių metu.
„Būtent dėl šios priežasties nuo gimdos kaklelio vėžio rekomenduojama pasiskiepyti ir berniukas dėl jiems sukeliamo ŽPV vėžio (analinės srities, burnaryklės, varpos). Vyrams didesnė ŽPV užsikrėtimo rizika, mažesnė savaiminio ŽPV pasišalinimo tikimybė, jiems pasigamina mažiau apsauginių antikūnų savaime pasišalinus ŽPV infekcijai, todėl didesnė pakartotinio užsikrėtimo rizika. Vyrų tarpe didesnis burnaryklės ŽPV paplitimas, jiems nėra jokių ŽPV sukeliamų vėžių profilaktinių programų“, – skiepijimo priežastis vardija pašnekovė. – „Negana to, ŽPV infekcija neigiamai veikia vyrų vaisingumą, blogina spermos kokybę“.
Gydytojos teigimu, tik abiejų lyčių skiepijimas sustabdys ŽPV sukeliamų ligų plitimą. Kuo didesnė vakcinacijos apimtis, tuo mažesnis ŽPV paplitimas ir jo sukeliamų ligų dažnis. Tam, kad nuo ŽPV ligų apsaugotume berniukus neskiepydami jų pačių, o tik mergaites, turi būti paskiepyta net 80% mergaičių populiacijos. Tai yra sunkiai įgyvendinama ir šiuo metu nepasiekiama užduotis, todėl būtina į vakcinaciją įtraukti ir berniukus. Lietuvoje šiuo metu skiepijasi tik apie 40% mergaičių ir tik pastaruoju metu skiepijimasis padidėjo iki 65%.
„Geriausių rezultatų pasiektume pradėję skiepyti 9- 14 metų berniukus, kurie dar neturėjo lytinių santykių. Berniukų skiepijimas yra būtinas ir turi lemiamą reikšmę norint sustabdyti infekcijos plitimą“, – pasakoja I. Soročkina.
Užbaigdama pokalbį gydytoja visgi patikino, kad skiepytis nuo žmogaus papilomos viruso tiek moterys, tiek vyrai gali visą gyvenimą, Atlikti skirtingų vakcinų klinikiniai tyrimai su moterimis iki 50 metų parodė, kad skiepytis gali ir gyvenantys lytinį gyvenimą ar net užsikrėtę virusu, nes šis didelei daliai žmonių tiesiog išnyksta, o pasiskiepijus įgaunama apsauga nuo naujo ar pakartotino ŽPV tipo užsikrėtimo – per visą gyvenimą įgyjama vis naujų ŽPV infekcijų, jos kartojasi, o su amžiumi didėja lėtinės išliekamosios infekcijos dažnis, kuris ir gali sukelti vėžį.
