Svarbi riebalų rūgštis mūsų organizmui

Mūsų organizmui būtinos polinesočiosios ir mononesočiosios riebalų rūgštys. Lietuvoje su maistu gauname per daug sočiųjų riebalų, kurie nukonkuruoja būtinas riebalų rūgštis. Įrodyta, kad tose šalyse, kur valgoma daug nesočiųjų riebalų rūgščių, mažiau pasitaiko infarkto, insulto atvejų, mažesnė krešulių krajagyslėse susidarymo galimybė. Riebalai naudingi kaip energijos šaltinis, energijos atsargos, taip pat padeda tinkamam nervų ir smegenų funkcionavimas, išlaikyti sveiką odą bei kitus audinius, taip pat riebalai formuoja lytinius hormonus. Omega-3 polinesočiųjų rūgščių su maistu gauname per mažai. Jos atlieka ypatingą vaidmenį sveikatai, kaip, pavyzdžiui:

Nemaloni moteriška bėda

Kiekviena moteris per savo gyvenimą susiduria su nemaloniais pojūčiais „žemiau“ – niežuliu, blogu kvapu, pagausėjusiomis išskyromis, perštėjimu. Tai pirmieji ženklai, kurie įspėja Jus, jog ne viskas gerai ir derėtų apsilankyti pas ginekologą. Dažniausiai už šių simptomų slypinti liga – bakterinė vaginozė.

Nuolatinis silpnumas rodo mažakraujystę?

Dažniausiai tokius simptomus, kaip nuovargis, silpnumas, dusulys, rankų ir kojų tirpimas, išblyškusi oda, dirglumas ar nemiga, žmonės priskiria pavasariniam vitaminų trūkumui. Tačiau tai ne visada teisinga. Priežastis gali būti mažakraujystė. Ką daryti, jei gydytojas diagnozavo mažakraujystę? Apsimesti it niekur nieko ir gyventi toliau?

Kas gresia, jei vaistus vartosime netinkamai?

Itin patobulėjusi medicina, vaistai kone nuo visų skausmų ir ligų rūšių, tačiau kaip juose nepasimesti? Skausmo dabar nemėgstame kentėti, tad vos tik jam užklupus – griebiame tabletę. Tačiau ar visada žinome, kas gresia, jei vaistus vartosime be saiko arba netinkamai?

Nemiga ir jos rūšys

Pastaraisiais dešimtmečiais nemiga labai kankina ir miestiečius, ir kai­miečius – net 15-35% visų gyventojų. Daugelio šalių tyrimų duomenys pa­našūs. Apie 2/3 gyventojų blogai miega arba yra turėję miego sutrikimų. Apie 35% vidutinio amžiaus žmonių jaučiasi nepailsėję ryte, todėl jų darbas būna nenašus. Pagyvenusius žmones nemigos vargina dar daugiau.

DĖL KO SKAUDA PILVĄ AR SKRANDĮ?

Turbūt daugeliui retkarčiais suskausta pilvą arba skrandį, sutrinka virškinimas, pučia pilvą. Ir tikrai nesuklysime pasakę, kad kiekvienas iš mūsų žino, kaip jaučiasi žmogus, kuris viduriuoja ar kurį pykina. Šios bėdos vargina tiek suaugusiuosius, tiek vaikus.

KĄ REIKTŲ TURĖTI VASAROS VAISTINĖLĖJE?

Vasara – šiltasis metų laikas, kai daug laiko praleidžiame ne namuose, o gamtoje, atostogaujame, ilsimės. Tačiau tai taip ir laikas, kada susiduriame su tam tikrais pavojais, kuriuos pašalinti galima turint reikalingiausių priemonių savo pirmosios pagalbos vaistinėlėje.

APSISAUGOKITE NUO ERKINIO ENCEFALITO

Erkinis encefalitas – tai viruso sukeltas nervų sistemos uždegimas (centrinės nervų sistemos infekcija), ūminė klasikinė gamtinė židininė liga, būdinga daugeliui Europos regionų. Ja susergama, kai užsikrėtusi erkinio encefalito virusu (EEV) erkė įsisiurbimo metu perduoda sukėlėją. Gyvūnams ši liga nesukelia jokių išorinių požymių. Iš pažiūros sveiki gyvūnai gali tapti užkrato šaltiniu kitoms erkėms, galinčioms užkrėsti arba perduoti infekciją vartojantiems nevirintą karvės ar ožkos pieną žmonėms.   Vakcinacija Vienintelė veiksminga EE profilaktikos priemonė – skiepai.  EE vakcinos yra inaktyvintos: pagamintos iš EEV, išauginto vištos embriono ląstelių kultūroje ir inaktyvintos formalinu. EE vakcinų imunogeniškumas įrodytas klinikiniais tyrimais. Vakcinavimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta. Įprastinės skiepijimo schemos pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1-3 mėn. intervalu; trečiosios ir sustiprinančiųjų dozių įskiepijimo intervalai gali būti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo, ir nurodomi vakcinos informaciniame lapelyje. Pagreitinta skiepijimų nuo EE schema taikoma prieš pat erkių aktyvumo sezoną ar jam jau prasidėjus. Ši schema įvairių gamintojų vakcinoms gali būti skirtinga, ji nurodoma vakcinos informaciniame lapelyje. Patikimų duomenų apie EE vakcinų poveikį nėščiosioms nėra. Nežinoma, ar EE vakcinoje esantys inaktyvinti EEV perduodamas su motinos pienu. EE vakcinos gali būti skiriamos nėščiosioms ar žindyvėms, tik įvertinus vakcinacijos naudą ir galimą riziką. EE vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 metų vaikus. Jaunesnio amžiaus vaikai skiepijami tik išimtiniais atvejais, esant realiai grėsmei užsikrėsti.

Saulės spinduliai ir jų poveikis odai

Atėjus vasarai, itin mėgstame kaitintis saulėje, tačiau dažniausiai pamirštame svarbiausią dalyką – apsaugą. Lepinimasis saulėje turi būti atsakingas darbas, nes neatsakingas požiūris į savo kūną ir jo saugojimą nuo saulės, gali privesti prie pavojingos ligos – melanomos.