Fabijoniškių šeimos klinikoje atliekami sezoniniai ir nesezoniniai skiepai tiek vaikams, tiek suaugusiems. Vakcinacija užtikrina žmogaus atsparumą užkrečiamai ligai, todėl tai yra patikima apsauga nuo pavojingų susirgimų. Kūdikiams ir vaikams skiepai padeda kovoti su mikroorganizmais ir stiprina imuninę sistemą. Naujagimiai skiepijami nuo hepatito B, tuberkuliozės, 2-6 mėnesių kūdikiai skiepijami nuo kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus Influenza infekcijos bei poliomielito, taip pat, rekomenduojamas ir rota viruso skiepas. Nuo 2 metų rekomenduojami skiepai nuo raudonukės, vėjauraupių.

Klinikoje teikiamos skiepijimo paslaugos:

  • Skiepijimas nuo erkinio encefalito (vaikams, suaugusiems). Erkinis encefalitas – tai sunki, smegenis pažeidžianti erkinio encefalito viruso sukelta liga. Skiepytis galima bet kokiu metų laiku.
  • Skiepijimas nuo gripo. Gripas yra lašeliniu būdu plintanti ūminė kvėpavimo infekcija. 15-30 % susirgimo atvejų komplikuojasi, todėl rekomenduojama pasiskiepyti kasmet.
  • Skiepijimas nuo B grupės meningokokinės infekcijos. Ši ūminė infekcija plinta oro lašeliniu būdu. Liga gali sukelti organų disfunkciją, atsiranda įvairios komplikacijos.
  • Skiepijimas nuo pneumokokinių infekcijų. Pneumokokinė infekcija plinta oro lašeliniu būdu ir sukelia meningitą, bakteriemiją, pneumoniją.
  • Skiepijimas nuo vėjaraupių. Vėjauraupiai yra visame pasaulyje paplitusi ūminė virusinė liga, būdinga ikimokyklinukams.
  • Skiepijimas nuo gimdos kaklelio vėžio. Gimdos kaklelio vėžys yra antra labiausiai paplitusių vėžio rūšių tarp jaunesnių nei 45 metų amžiaus moterų. 99,7 % atvejų ligą sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV).

Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga 5-10 proc. gyventojų. Lietuvoje, sergamumo gripu padidėjimas stebimas rudens – žiemos sezonu.

Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų. Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui. Pasiskiepyti nuo gripo Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja daugumai žmonių, o ypač šiems rizikos grupių asmenims:

  • 65 m. ir vyresniems asmenims;
  • nėščiosioms;
  • asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
  • asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
  • sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

ULAC skelbiama informacija. 2018-2019 sezono metu nustatytas 49 661 gripo atvejis, mirė 26 žmonės. Valstybės lėšomis pasiskiepijo kiek daugiau nei 129 tūkst. gyventojų, savo lėšomis – kiek daugiau nei 29 tūkst. žmonių.

ULAC centro duomenimis šalyje kasmet atliekama apie 800 tūkst. vakcinacijos dūrių, tiek kartų paskiepijama vaikų ir suaugusiųjų. Kasmet registruojama 30-50 nepageidaujamų reakcijų į skiepus. Tai tesudaro 0,003-0,006 proc. nuo visų per metus atliekamų injekcijų.


Erkinis encefalitas (EE) – tai sunki gamtinė židininė virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso (EEV), pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. EE yra viena iš svarbiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys invalidumą. EE sergama daugelyje pasaulio šalių. Pirmą kartą EE aprašytas 1927 m. Austrijoje, o šios ligos sukėlėjas – EEV išskirtas 1937 m buvusioje Tarybų Sąjungoje.

ULAC duomenimis mirštamumas nuo EE siekia 0,5-4 %. Maždaug trečdalis žmonių, persirgusių EE, nevisiškai pasveiksta. Dažniausi liekamieji reiškiniai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. Rečiau – parezės (paralyžius).

Veiksmingiausia EE profilaktikos priemonė – skiepai. EE vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 metų vaikus. Vakcinavimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta. Įprastinės skiepijimo schemos pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1-3 mėn. intervalu; trečiosios ir sustiprinančiųjų dozių įskiepijimo intervalai gali būti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo, ir nurodomi vakcinos informaciniame lapelyje. Po pilnos vakcinacijos (3 dozių) apie 97 % skiepytų asmenų susidaro apsauginis antikūnių titras.


Tymai – tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Didžiausią riziką tymai kelia nesirgusiems, neskiepytiems ar nepilnai skiepytiems kūdikiams, nėščiosioms ir munosupresiniams asmenims.

Pagrindinė tymų kontrolės priemonė – didelės skiepijimų nuo tymų apimtys (daugiau nei 95 proc. paskiepytų kiekvienoje amžiaus grupėje), sukuriančios aukšto lygio kolektyvinį imunitetą visuomenėje, tada tymų virusas negali plisti.