Nemiga ir jos rūšys

Pastaraisiais dešimtmečiais nemiga labai kankina ir miestiečius, ir kai­miečius – net 15-35% visų gyventojų. Daugelio šalių tyrimų duomenys pa­našūs. Apie 2/3 gyventojų blogai miega arba yra turėję miego sutrikimų. Apie 35% vidutinio amžiaus žmonių jaučiasi nepailsėję ryte, todėl jų darbas būna nenašus. Pagyvenusius žmones nemigos vargina dar daugiau.

Nemiga yra nemiegojimas naktį ir dienos metu jaučiama poilsio stoka, dažniausiai nemiga yra šalutinė liga ar simptomas, padedantis nustatyti ki­tų sutrikimų priežastis. Jei pacientas skundžiasi, kad sunkiai užmiega, per mažai miega, o atsikėlęs jaučiasi nepailsėjęs, galima numanyti esant nemi­gą. Nemiga diagnozuojama, jei atsigulus neužmiegama ilgiau kaip 30 min., miegama trumpiau kaip 6 val., ir šie simptomai trunka ilgiau kaip 3 savai­tes.Pačios nemigos dažnai nėra pavojingos gyvybei, jos vargina žmones ir komplikuoja kitas ligas. „Ar miegosiu, ir jei prabusiu už valandos, kitos, kaip vėl užmigsiu“, – štai klausimai, varginantys kiekvieną vakarą. Žmogus taip pat bijo, kad ryte blogai jausis, negalės dirbti ir kt. Tai didžiausi nak­višos rūpesčiai. Taip pat žmogus jaučia nuovargį ryte, negali sutelkti dėme­sio, būna dirglus, kankina depresinė nuotaika. Nemiga gali sukelti lėtinę miego deprivaciją ir daug sunkios dienos rūpesčių.

Lėtinė deprivacija, atsirandanti nemigų metu, dažnai sukelia alkoholiz­mą arba skatina vartoti daug vaistų. Tokie žmonės nuolat eina į poliklini­kas, yra net tapusių invalidais.

Ilgai nebuvo kreipiamas dėmesys į mirštamumo didėjimą nemigų metu. Iš tikrųjų – tai svarbus rizikos veiksnys, manoma, kad statistiškai ryškesnis negu nutukimas. Riziką didina trys pagrindiniai nemigos padariniai: lėtinis nuovargis, psichikos sutrikimai, pripratimas arba intoksikacija vaistais. Ser­gantieji ilgalaike nemiga apie 2,5 karto dažniau padaro autoavarijas. Jie ypač sunkiai dirba, jei būtina sukaupti dėmesį. Daug sunkumų būna pablogėjus atminčiai. Tai blogina profesinę veiklą.

Nemigų rūšys 

Atsitiktinės nemigos

Jos labai dažnos – pasireiškia apie 27% žmonių. Atsitiktinėms nemigoms būdinga prailgėjęs užmigimo laikas, naktį pabudus ilgai neužmiegama, nes asmuo yra įsitempęs ir sutelkęs dėmesį į savo rūpesčius. Panašios nemigos prasideda dėl neįprastų aplinkos sąlygų (pvz., miegant svečiuose, ligoninėje). Fiziniai veiksniai, pvz., triukšmas, pakitusi temperatūra, nevėdi­namos patalpos dažnai irgi sukelia nemigą. Asmenys, patyrę atsitiktinę ne­migą, gali pradėti jausti baimę, kuri trukdo užmigti. Todėl, kad nemiga ne­užtruktų ir nepereitų į kitą formą, kartais vienąkart skiriama vaistų.

Trumpalaikės nemigos

Pavargusius arba po emocinio (artimųjų mirtis, liga) ir fizinio streso žmones kankina trumpalaikės nemigos, dar vadinamos lydinčiosiomis. Jos gali trukti daugiau kaip 5 dienas – kol įvyksta adaptacija. Žmogų reikia gy­dyti dėl galimos lėtinės nemigos. Trumpalai­kės nemigos gali atsirasti dirbant pamaininį darbą, kai nepajėgiama adap­tuotis prie greitos miego-budrumo ritmo kaitos.

Ilgalaikės – lėtinės nemigos skirstomos į:

  • A – pirmines nemigas;
  • B – antrines nemigas, kurias sudaro:
  1. Nemigos, atsiradusios dėl psichikos ligų
  2. Nemigos, atsiradusios dėl somatinių ligų
  3. Vaistų sukeltos nemigos (ir alkoholio)